ka

1 kà (dial.) conj. 1. žr. 1 kad 1: Vagis ka apvaga, ben sienas paliekta, o ugnelė ka aplanko – nėko nebliekta Plt. 2. žr. 1 kad 9: Aš tau sakiau, kà lauke lyja. Ko dar klausi? Jrb. Nepasakei, kà važiuosi, – būtum nuvežęs Jnšk. 3. žr. 1 kad 5: Kà būt žinota, būt suvežta [rugiai prieš lietų] Jnšk.